Labas :) ir sutinku ir nesutinku su jūsų mintimis. Pirmiausiai tai tikrai taip - rašyti galima išmokti tik DAUG skaitant ir dar gi skaitant įvairią ir GERĄ literatūrą. Ir tikrai reikia gyventi įdomų gyvenimą, norint turėti ką papasakoti, išjausti. Bet rašymo kursai tikrai atlieka savitą vaidmenį, aš pati jau penktus metus turiu kursą "Kaip išleisti ir parašyti knygą" - tai nėra kūrybinio rašymo mokymasis, bet kursai naudingi žmogui nežinančiam kaip pradėti ir užbaigti didelės apimties kūrinį. Rašymas susideda iš daugybės dalių, ne tik žodžių dėliojimo į sakinius, bet ir idėjos išgryninimo, laiko paskirstymo kasdienybėje, klišių vengimo. Galų gale dar yra marketingas, leidyba. Žodžiu, drąsiai kurkite kursus, niša tam tikrai yra.
Labas, Vaiva! Nesuprantu, kaip sugebėjau praleisti jūsų komentarą, kažkokia mistika :) Labai ačiū už įžvalgas, visiškai su jomis sutinku, net jei mano antraštė teigia priešingai :) gal norėjosi tos priešpriešos atsukant prožektorių į ten, kur glūdi rašymo ištakos. Net neabejoju, kad jūsų kursai reikalingi ir puikūs, kaip ir jūsų knygos 💗 Linkėjimai!
Gera mintis, labai. “Rasymas apie turini, ne forma”- geras filtras sau arba nebijot rasyt, nes turi ka pasakyt, arba nerasyti, nes neturi ir nereikia 😄
Panasiai vakar buvo. Atsisedau prie drafto anos dienos, kur labai degiau pasidalinti, o vakar ne per kur nesidalina. Rasau ir jauciu kokia cia beprasmybe bandau isspausti, nes is tiesu, ta diena, ta tema as neturejau ka pasakyti - ir nereik.
Ar jums nėra baimės (nepagrįstos tiesą sakant), kad skaitant, gali išsiblaškyti, automatiškai pagauti kokią nors mintį, kuri atseit ir mano tekstuose gali būti...
Labas :) ir sutinku ir nesutinku su jūsų mintimis. Pirmiausiai tai tikrai taip - rašyti galima išmokti tik DAUG skaitant ir dar gi skaitant įvairią ir GERĄ literatūrą. Ir tikrai reikia gyventi įdomų gyvenimą, norint turėti ką papasakoti, išjausti. Bet rašymo kursai tikrai atlieka savitą vaidmenį, aš pati jau penktus metus turiu kursą "Kaip išleisti ir parašyti knygą" - tai nėra kūrybinio rašymo mokymasis, bet kursai naudingi žmogui nežinančiam kaip pradėti ir užbaigti didelės apimties kūrinį. Rašymas susideda iš daugybės dalių, ne tik žodžių dėliojimo į sakinius, bet ir idėjos išgryninimo, laiko paskirstymo kasdienybėje, klišių vengimo. Galų gale dar yra marketingas, leidyba. Žodžiu, drąsiai kurkite kursus, niša tam tikrai yra.
Labas, Vaiva! Nesuprantu, kaip sugebėjau praleisti jūsų komentarą, kažkokia mistika :) Labai ačiū už įžvalgas, visiškai su jomis sutinku, net jei mano antraštė teigia priešingai :) gal norėjosi tos priešpriešos atsukant prožektorių į ten, kur glūdi rašymo ištakos. Net neabejoju, kad jūsų kursai reikalingi ir puikūs, kaip ir jūsų knygos 💗 Linkėjimai!
Gera mintis, labai. “Rasymas apie turini, ne forma”- geras filtras sau arba nebijot rasyt, nes turi ka pasakyt, arba nerasyti, nes neturi ir nereikia 😄
Panasiai vakar buvo. Atsisedau prie drafto anos dienos, kur labai degiau pasidalinti, o vakar ne per kur nesidalina. Rasau ir jauciu kokia cia beprasmybe bandau isspausti, nes is tiesu, ta diena, ta tema as neturejau ka pasakyti - ir nereik.
Per prievartą tikrai nereikia :) o bet gal - dalintis verta net tada, kai atrodo, kad neverta?
O bet gal - būčiau už atsakymą taip. Bet rašyt bele rašyt… tiek to.
Ar jums nėra baimės (nepagrįstos tiesą sakant), kad skaitant, gali išsiblaškyti, automatiškai pagauti kokią nors mintį, kuri atseit ir mano tekstuose gali būti...
Nėra. Viskas daro įtaką - ką skaitom, žiūrim, su kuo bendraujam etc., vakuume juk negyvenam, tai normalu, kad tai ir tekstuose gali atsispindėti.